Turbūt nei vieno nenustebinsime pasakydami, kad egzistuoja daugybė arbatos rūšių. Įskaitant pagrindinių arbatos rūšių porūšius priskaičiuojama daugiau nei 1500 įvairiausių arbatų. Tačiau stebina štai kas: visos šios rūšys yra gaminamos vos iš vieno visžalio medžio – Camellia Sinensis.
Skirtingos rūšys atsiranda skirtingais būdais apdorojant arbatmedžio lapelius. Priklausomai nuo lapelių apdorojimo būdo – kada ir kokie nuskinami pumpurėliai ar/ir lapeliai bei kas su jais vyksta po skynimo – galiausiai mėgaujamės viena arba kita arbatos rūšimi. Populiariausios ir žinomiausios yra 5: baltoji, žalioji, ulongo, juodoji ir puero arbata.
Arbatos rūšių gidas
Pagal arbatų skonines ir gėrimo spalvines savybes pagrindines arbatos rūšis suskirstėme pagal metų laikus. Tokiu būdu keliausime nuo ankstyvo pavasario su baltąja arbata ir baigsime kelionę žiemą su žemiškuoju pueru. Susipažinsime su kiekvienos arbatos rūšies ypatumais, apdorojimo būdu, arbatos gėrimo poveikiu, aromatų ir skonio palete, rekomenduojamu ruošimu būdu. Ar jau pasiruošėte puodelį arbatos? Neišvengiamai kils noras jos pagurkšnoti!
Baltoji arbata – ankstyvo pavasario subtilumas
Elegantiška, rafinuota, subtili, tyra, lengva – baltoji arbata yra mažiausiai paveikta žmogaus įtakos. Tai ankstyvoji pavasario arbata, gaminama vien tik iš pirmųjų arbatos pumpurėlių (dar neišsprogusių lapelių) arba iš pumpurėlių ir ankstyvųjų smaragdinės spalvos lapelių. Nors vis daugiau europiečių atranda baltąją arbatą, ji dar pakankamai retai atsiduria mūsų puodeliuose. Pripratusiems prie aštresnių juodosios arbatos skonių, gali būti iššūkis įvertinti baltosios arbatos subtilumą. Tačiau su kiekvienu gurkšniu ji vis labiau vilioja ir užburia. Geriausios baltosios arbatos atkeliauja iš žymiosios Kinijos Fujian provincijos.
Apdorojimas
Nors tai mažiausiai žmogaus rankų paveikiama arbatos rūšis, pats procesas subtilus ir reikalauja dėmesio. Derliaus nuėmimo laikas labai trumpas – arbatos pumpurėliai turi būti nuskinti, kol dar nevirto lapeliais (dėl to ši arbata yra ir pakankamai brangi). Kai tik pumpurėliai nuimami, jie paskleidžiami ant bambukinių sietelių lauke po natūralia saulės šiluma ir jiems leidžiama natūraliai vysti – vyksta natūrali ir lėta oksidacija, trunkanti apie 52-60 h. Kai lapeliai netenka apie 70-80 % drėgmės, jie apie pusvalandį kaitinami didelėse keptuvėse, kad visiškai išdžiūtų. Taip sustabdomas natūralus oksidacijos procesas. Tuomet lapeliai rūšiuojami.
Poveikis
Baltoji arbata ruošiama iš vos pasirodžiusių pumpurėlių, kuriuose dar slypi pavasario jėga. Po vėsios žiemos, kad pumpurėliai galėtų vystytis, arbatmedis juos gausiai aprūpina maistinėmis medžiagomis. Dėl šios priežasties ir dėl minimalaus apdorojimo ši arbata turi daugiausiai antioksidantų, kurie stiprina žmogaus imuninę sistemą. Ji puikiai gaivina ir vėsina. Baltojoje arbatoje mažesnis kofeino kiekis, todėl ji tinka gerti netgi vėlai vakare. Pojūtis – lyg prisilietus prie ankstyvo pavasario…
Aromatų ir skonių paletė
Baltoji arbata natūraliai saldi ir gaivi. Žavi subtiliais aromatais ir skoniais: saldžios medaus natos, citrusinių vaisių paletė, gėlių aromatai, primenantys kvapiuosius jazminus ir rožes. Arbatos kūnas labai lengvas, o spalva vos vos gelsva – neapsigaukite, galvodami, kad arbata „nepritraukė“. Būtent dėl šios priežasties ji ir yra vadinama baltąja.
Ruošimo gidas
Baltoji arbata itin subtili, todėl ruošiama naudojant vėsesnį vandenį ir plikoma trumpesnį laiką nei kitos: rekomenduojama naudoti du arbatinius šaukštelius (apie 4 g) arbatos lapelių puodeliui, vandens temperatūra – apie 80°C. Plikymo trukmė: 2-3 minutės. Itin geros arbatos gali būti plikomos 2-3 kartus.